Istorijos, Vestuvės

Santuoka ant piliakalnio ir vakarinė dalis be vedėjo – rugpjūčio festivalis!


Simona ir Tomas

Oh, vestuvės, kuriose nėra jokio griežto plano! Nėra skubėjimo, nuolatinio žvilgčiojimo į laikrodį. Galima pajausti kiekvieną akimirką. Daryti tai, ką labiausiai norisi!

Tokia šventė buvo Simonos ir Tomo. Kai nesvarbu, ar saulė ar audra, kai nesvarbu, kur ir kada, svarbiausia – su KUO ir kaip labai šypsaisi.

Gražiausia idėja tądien man pasirodė viską planuoti vienoje vietoje – pradedant ceremonija ant kaimynystėje esančio piliakalnio, baigiant vidurnakčio ugnelėmis ir šokiais – niekur nesiblaškyti, o dar tvirčiau apkabinti mylimus žmones ir džiaugtis jų kompanija!

Vieta: sodyba “Žirnelis”

Ceremonijos vieta – šalia sodybos pūpsantis piliakalnis. Ir taip, tai buvo vienas iš tų atvejų, kur paklausus “o kas , jeigu lietus?”, atsakymas yra:
“per mūsų šventę tiesiog nelis!”

Simona ir Tomas susitiko tik per ceremoniją. O aš labai mėgstu pirmus susitikimus! Ar vienui vieniems, ar va taip, artimiausių žmonių būry – man ta akimirka (ir jos laukimas!) atrodo be galo jautrus ir romantiškas.

Kaip ir savo kūrybos priesaikos sakymas. Žinojote, tiesa? Su metrikacijos darbuotoja susitarus, ceremoniją galima prailginti ir įterpti savo priesaikos žodžius. Tuomet ceremonija tampa daug asmeniškesne 🙂

Ir, turbūt, net nepastebėjote, kad nuotaka ceremonijoje pasirodė be puokštės 🙂 Tai tik dar kartą įrodo, kad nuoširdumas ir tikros emocijos – yra tai, kas svarbiausia. O visos detalės, tokios kaip kambaryje likusi puokštė, lieka antram plane.

Po ceremonijos buvo labaaai daug gražaus laiko visiems šilumos pilniems linkėjimams ir apkabinimams. Šitos dalies nereikia skubinti ar trumpinti! Juk toks būrys žmonių ne kasdien susirenka meilės švęsti!

Būna, jaunųjų fotosesiją suplanuojame minučių ir kilometrų tikslumu.
O būna, kad požiūris į fotosesiją sutampa ties nuspręsim pagal aplinkybes.
Ir tada, nieko labai įspūdingo neplanuojant, įdomiausi ir smagiausi dalykai vistiek nutinka:

„Senovinė mašina fotosesijai? A, tikrai taip, juk kaimynas tokią turi!”
Ir tada tėtis sėda už vairo, fotografė prieky, o gale – du laimingi žmonės vėjo sušiauštais plaukais. Ir visiškai be jokio plano važiuojam apsidairyti po apylinkes 🙂

Čia turėčiau paminėti, kad šitie pamatai – ne šiaip įdomi lokacija. Tai jų būsimas namas! Ir ne veltui aš visuomet klausiu – “O kur JŪS norėtumėt fotografuotis? Kur jaustumėtės geriausiai?”

Nes juk negali žmogus nesišypsoti, vesdamasis už rankos savo antrąją pusę visiškai naujais pamatais, ir pasakodamas apie tai, kur bus virtuvė, kur miegamasis ir kur vaikų kambarys 🙂

Jau įsivaizduojat šias nuotraukas naujam name gražiai įrėmintas?
Kokia istorija!

…ir tada mes važiavom ten, kur tik tėtis žinojo. Senas namas, istorinis malūnas, svirnas, kurio niekaip nebūtume radę, jei Tomas nebūtų sugalvojęs pro tokį mažą plyšį nosies įkišti. O šviesa kokia dieviška viduje buvo! Žodžiu, daug juokų, daug daug vėjo ir daaaug nuotraukų. Nes laimę fotografuoti gera!

Ir tada po visų nuotykių, nutiko planas į sodybą grįžti ne bet kaip, o… vandeniu! Jaunieji viename laivelyje, aš kitame ir kitapus kranto pasitiko mus bangos ir svečių plojimai!

…iki pat lietui prapliumpant, sveikinimai aidėjo ežero paviršium…

O rugpjūčio savaitgalių audros buvo įspūdingos! Bet hey, juk kai lauke lyja, visiems jaukiau viduj susiburti, taip? O dar kai gali girdėti, kaip visi lietaus lašai į stogą barbena…

O saulei nusileidus, kai įprastai visi sėda už stalų ir vedėjas taria žodį, šitose vestuvėse visi pradėjo ŠOKTI. Ir taip, kiek žinau, šokių aikštelė neištuštėjo iki ryto! Jokio vedėjo (tik DJ), jokių žaidimų, jokių ilgų ar apvalių stalų (buvo švediškas stalas) – tik tai, ko labiausiai norisi. T.y. erdvios aikštelės visoms linksmybėms!

Tai, kas visgi buvo apgalvota (o ir tai, kas nebuvo – pavyzdžiui, jaunojo draugų pasirodymas!), įvyko laisvu grafiku vakaro eigoj. Kai norėjosi pertraukos nuo šokių 😉

Vienas iš tų vakaro akcentų – jaunųjų šokis. Bet koks dar valsas?!
Lotynų Amerikos ritmai, nuotraukas žiūrint, labai tiktų!

Kita pertrauka buvo jau vidurnaktį. Taurės pilnos putojančio, tortas ir šaltaugnės – pastarosios man tikras nakties favoritas!

Žmonės susibūrę aplink ugnį – magija!
Va toks spindintis buvo mano atsisveikinimas šioje šventėje. Laukė ilgas kelias namo, bet taip gera širdy buvo – nuostabios istorijos gimsta vasarą. Ir jų nuotraukos žiemą šildo.

Planuojate SAVO šventę? Pasikalbėkime!
KONTAKTAI DAUGIAU INFO