Istorijos, Poros

Lapkritį pasitinkam Vilniuj


Vaidilė ir Justas

Gavusi pirmąją Vaidilės žinutę, pirmiausia perklausiau, ar tai tikrasis jos vardas. Jis toks retas ir gražus, tiesa?! Ir tuomet mums gyvai pasimačius aš negalėjau nustoti galvoti, kad vardas šiam šviesiam žmogui tinka tiesiog tobulai.

Ir žinot, kas dar labai tinka? Tai Vaidilės ir Justo šypsenos kartu. Ir dar tinka spalvotas Žvėrynas rudeniškam pasivaikščiojimui. Ir rudas megztukas darganotai dienai (kartu su kojinėm, ant kurių avokadai nupaišyti).

O labiausiai iš visų – tinka lapkritis nuotykiams. Nes juk lengva nuotykiauti, kai žaliuoja vasara ar spalvinasi ruduo. Bet mažus džiaugsmus atrasti tuo metu, kai gamtoj, atrodo, niekas ypatingai nedžiugina – malonu dvigubai!

Man atrodo, kiekvienam gyvenamųjų namų kvartale yra TAS namas, į kurio kiemą vaikams baisu netyčia įmesti kamuolį, nes ten gyvena koks nors viskuo nepatenkintas žmogus. Pažįstama situacija? 😀

Tai tokį namą ir Žvėryne radom. Netyčia.
Ten buvo gražus fasadas, nebuvo tvoros. Lyg tai kokia viešoji įstaiga.
Tik minutei ant laiptų prisėsti norėjom, bet tada…

…tada mes išklausėme istoriją, kaip kasdien ant šitų laiptų visi prisėsti nori ir visada praėjimui trukdo. Oh, tikrai? 🙂

Nieko, su šypsenom atsisveikinom, sėdom į mašiną ir patraukėm kitos lokacijos link.
Žalieji ežerai. Dar mistiškesni tamsią lapkričio dieną!

Kokia ramybė, su vasaros šurmuliu palyginus…
Esat buvę čia?

Planuojate SAVO fotosesiją? Pasikalbėkime!
KONTAKTAI DAUGIAU INFO

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s