Draugaukim čia! Instagram:
Norėčiau pasakyt, kad visos mano rudens dienos tokios - su skrybėle ant galvos ir su nuotykiais kišenėse, bet gi tokios buvo tik keturios dienos Stokholme 😀 Apie jas ir papasakojau stories, o dabar neriu atgal į vasaros sezono vestuvių nuotraukas (nuoširdūs linkėjimai kolegoms 💪). Apie tai irgi vėliau papaskosiu, nes nuotykingų atsiminimų ne ką mažiau! ✨
Nutiko nuostabus rugsėjo šeštadienis Jakiškių dvare. Su tiek tikrumo ir jautrumo, kad kartu su visais ten pievoj ceremoniją stebėjusiais - ir aš ašarą braukiau. Ir jaučiausi kaip šeimos rate fotografuodama. Ir visa ankstyvo rudens saule džiaugiausi, ir dvaro atmosfera dar kartą užburta likau. Ir dar kartą namo važiuodama šypsojausi, nes gera buvo tiek šilumos iš šventės vežtis. Gabriele, Audriau - ačiū jums 💚
Vakaras indėniškoj palapinėj, nakvynė medžiuose ir rytinis pasivaikščiojimas ant vandens - jeigu ir jums skamba kaip nuotykis, tai mes tikraaai turėtume apie ką pasikalbėt, susitikę gyvai 😉 Primindama (tiek jums, tiek ir sau!), kad su vasara pramogos ir išvykos nebūtinai turi baigtis - rodausi, kur mes rugsėjį pasitikom.
Tiki Inn yra tokia džiaugimosi gamta bazė. Ten, turbūt, visada būtų ką veikti, kokiu metų laiku beatvažiuotum. Mes šįkart ieškojom jaukaus vakaro ir dar kokio nors vieno gero iššūkio - radom!
Radom šilumą (be @dekustudija nebūtų buvę TAIP jauku, ačiū! 😘) ir radom naują veiklą, kurią, bent jau aš, galėčiau kartot kas rytą - irklenčių žygelį upeliu. Sklendžiant su laumžirgiais, kriauklių dugne beieškant, augalus aptarinėjant ir karts nuo karto vandenin įsitėškiant - nes juk jeigu viskas pagal planą, tai nelieka atsiminimų, taip? 🌊
Mes nakvojom medžiuose (vieniems labiau patiko, kitiems sūpavimosi buvo per daug 😀), bet taip pat miegoti galima ir toje indėniškoje palapinėje aplink ugnį, ir įprastuose kambariuose. O, pavyzdžiui, vietoj rytinių irklenčių, sutemus plaukti į naktinį baidarių safarį. Jėga?! Aš manau, kad viena fainiausių vietų Lietuvoj.
Keliaukim!
Naktinės maudynės žvaigždžių pilname ežere, kvapnus miškas ir rytai, kai per šlapią žolę gali keliauti basas.
Draugai, kurių iki tol nematei ypatingai ilgai, ir nuotykiai, net jeigu jų buvo vos trys.
Triukšmingi lietūs, po kurių, atrodo, vėl kvėpuoji, ir pievos, kuriose kiekvieną kartą naujas spalvas atrandi.
Buvo vasara!
Vasara, kai spėji tiek šilumos vidun surinkti, kad nešalta būna net žiemą.
Vasara, kuri - širdy - kaip ir niekada nesibaigia.
Tokią prisiminimų vasarą, rūko juosta perištą, kasmet rugsėjo pirmą aš gaunu dovanų. Laiminga esu.
26!
Daugybė šviesių susitikimų vyko (ir vyksta!) šį rugpjūtį. Ir nors papasakoti ko nors daugiau, nei fotografavimas-retušavimas, šiuo metu nelabai galiu, bet pasidžiaugti, kad vasara šįmet sugalvojo TAIP gražiai atsisveikinti - labai norisi! Jau nuspręsta ir iš anksto suplanuota, kad šįvakar važiuojam į gamtą maudytis 🌊 Nuostabi vasaros pabaiga, ką? Tie liepsnojantys dangūs saulei leidžiantis...
Kai įsisuku į visus tuos “...nespėju, negaliu, reikia padaryti” - tai, ko man iš tikrųjų labiausiai reikia, dažniausiai yra minutė gamtoj. Mano tyla, šviesa, poilsis, pusiausvyra - viskas čia ✨
Dabar toks įdomesnis mėnesis. Kaip ir pati tikriausia vasara, bet per savaitę aš jau visų sutiktų žmonių spėjau paklausti: “Jaučiat? Matot? Gi ruduo!”. Aišku, ne iš visų sulaukiau pritarimo 😅 Bet saulė jau gerokai žemiau net vidurdienį, o iš pievų spalvos po truputį keliauja į medžių lapus - ir kvapas ore kitoks. Tikrai!
Aš, kaip rugsėjo žmogus, pradedu rudens sezono ir viso to jaukumo, atkeliaujančio kartu su juo, laukti anksčiau. Nors vasarą dar su daugybe fotografavimų išmylėti spėsiu, bet mintimis tai aš jau spalio spalvose skrajoju... Kas kartu? 🍂
Septynios minutės iki deserto, dešimt iki nusileidžiant saulei - va toks saldainis į fotogaleriją ✨ Labai patinka man šitie kelių nuotraukų pabėgimai iš vakarėlio į kitą gatvės pusę, kur pievos aukse maudosi!
Ar jau pažįstat aplinką, kurioje gyvenat? 🏠 Nes aš supratau, kad man prireikė net 7 metų, kad Kaunas pasijaustų savu. Ir tik šią vasarą - pagaliau pagaliau - aš, atrodo, jau žinau visus man svarbiausius dalykus.
Žinau, kur ir kada žydi tokia geltona pieva, kur teka akmenuotas upelis, kur žaliuoja šviesiausias miškas. Kuriam lauke saulė gražiausiai kyla, kurioj pakrantėj ji ilgiausiai leidžiasi. Žinau, kur dabar linguoja auksiniai laukai, pavasarį žinojau, kur slapčiausiai žydi obelys. Nors visiškai nežinau, kas naujo vyksta mieste, žinau, kur įnerti į vandenį visiškoj ramybėj. Kur prisiminti kalnus. Kur prisiskinti gražiausia puokštę gėlių.
Atvažiavus iš žalio Alytaus, Kaunas man atrodė kaip betono džiunglės. Bet dabar jau viskas tvarkoj - su Kaunu mes draugai! Ir mūsų draugystė sustiprėja su kiekvienu laukiniu atradimu 💚
SESĖ SAULĖ | Fotografė
info@sesesaule.lt
+370 624 67721
