It seems we can’t find what you’re looking for. Perhaps searching can help.
Draugaukim čia! Instagram:
Jų namai - ežero pakrantėj. Vietoj kiemo ten pušynas kvepia 🌲
Rimantės ir Mangirdo nebūčiau pažinusi, jei nebūčiau Instagram’e klustelėjusi, pas ką į laukinius svečius galėčiau su fotoaparatu užsukti. Ir kaip gražu buvo matyti žmones, miškus prisijaukinusius! Tik vėliau supratau, kad susitikimas taip natūraliai įvyko, jog nei vienos nuotraukos kažkaip specialiai režisuoti net ir minties nebuvo. O dar tas minkštas saulėlydis... Vasara!
(Visos galerijos nuoroda - mano profily)
O jeigu ir jūs – miškiniai, laukiniai ar bent jau sezoniškai gamtoje gyvenat – raštelkit man. Galim ir pas jus susitikti arbatos išgerti! 📸
Žaliasis sezonas 🌿 Sėdžiu sau balkone, prižiūriu savo pomidorus (ir vieną dovanotą pelargoniją!) ir nors aš dar su vilnonėm kojinėm, užsimerkus vasarą jau vis tiek jaučiu.
Ir toks truputį nerimas - ar visi planai pavyks?
Juk į tuos ~4 mėnesius turi sutilpti tiek daug!
Tiek miškų ir ežerų, tiek saulėtų rytų ir kvepiančių vakarų. Tiek žmonių! Ir tiek nuotykių. Ilgiausią sąrašą vakar susirašiau. Man vasaros visada ypatingos. Gal dėl to, kad darbas ir laisvalaikis šituo metu į vieną didelę laimę susipina 💚
P.s. O tai ką reikėtų žinoti pradedančiam pelargonijų augintojui? 🤔
Let’s talk about: 🚴🏻♀️ Šįmet dviejų ratų sezoną pradėjau mindama Ženevos ežero pakrantėm ir horizonte matydama kalnus. Tai buvo fantastiškas nuotykis, bet žinau, kad Lietuvoje mes turime ne mažiau gražių dviračių takų!
Pernai dalinausi žygio idėja Kaunas-Zapyškis-Kulautuva-Kaunas (galima rasti mano stories). O kokį lietuvišką dviračių maršrutą privalu įveikti šią vasarą? Kuriuose nac. parkuose smagu ir patogu dviračiais pasivažinėti? :)
Čia, turbūt, buvo paskutinė diena prieš ateinant tikram pavasariui ir viskam staiga sužydint. Buvo šalta, vėjuota ir vietoj tobulo saulėlydžio gavom lietaus. Bet, žinot ką? Man taaaip gražu!
Gražu, kad tokiu oru norisi daugiau apsikabinti. Gražu, nes juk ne kiekviena pavasario diena šviesi ir žieduoda. Gražu, kad matosi sezonų kaita ir kad šita šeimyna laukė ne tik balandžio šilumos :)
P.s. ar kada pagalvojot, kad žalia spalva prieš lietų dar žalesnė atrodo? 🤔🌿
Aš paskutines dvi savaites:
“O, ir šitas jau žydi. Kaip viskas žalia. Eina sau, jau ievos? Tai jau gal ir akacijos? Ką?! Jurginai žiedus krauna? (O tai jie ne birželį?!) Alyva pražydo? Kaip kvepia. Bet nieko nespėju!!! Kaip tai obelų žiedai byra? O tai neturėjo dar magnolija ilgiau pažydėt?!..”
Ir taip kasmet.
Ar tikrai viskas visada taip greit supavasarėdavo?! 🌿
#valandalauke
Labas, pasauli! Seniai nesimatėm 🌿 Galvoju, labai tiks tokia nuotrauka sugrįžimui - va taip atrodau, kai žmonės, kuriuos ką tik fotografavau, paima mano fotoaparatą ir atsuką jį į mane. Man neįprasta puse 🤪
O truputį daugiau apie šitą kelionę šiandien mano stories. Ten turiu ir pasiūlymą - take a look!
Grįžkim trumpam į rudenišką nuotaiką ir pažiūrėkim, kas įvyksta, kai bandai prisėsti ant gražių laiptų prie svetimo namo (paskutinė nuotrauka!) 😀
Et, Žverynas ir jo moterytės... Bet šiaip tai - kas jau pasiilgo tikros gaivios žalumos?! Aš jau sapnuoju tas pavėjui banguojančias pievas... 🌿
Apie laiką. Esu šią savaitę tokiam mažam eurotrip’e - truputį fotografavimo, truputį draugų lankymo, bet šiaip išvažiavau viena ir vakar nutiko toks pokalbis:
- nusipirkau tą rytinį traukinio bilietą į Kiolną, pigiausias buvo.
- aha, bet kelsiesi anksti ir tada 3 val. važiuosi stodama visose stotelėse?
- tai nesvarbu, aš laiko juk turiu!
Ir tą paskutinį sakinį pasakiau taip natūraliai, kad net pati nustebau - kažin, kada paskutinį kartą kažkam sakiau taip ar bent jau pati sau pagalvojau?
Nes aš gi vis “skubu, nespėju, tiek darbų, kad LAIKO NĖRA.” Bet jo yra. Tik prioritetus ne taip susidėlioju... O trys valandos traukiny tokios vaizdingos buvo - tie atspindžiai vandeny! Būčiau galėjus ir ilgiau žiūrėt 🌿
Ar esat bandę savas klausomas dainas “įkrauti” gerom emocijom? Aš labai myliu šitą muzikos galią. Pavyzdžiui, klausau tam tikras dainas, kai vyksta nuostabūs gyvenimo dalykai - kai kylu lėktuvu į keliones, kai vaikščioju pajūriu, kai po fotosesijų laiminga būnu lig dangaus - ir tada man labai gera šitų dainų, tokių nuotykių ir šypsenų pilnų, vėl paklausyti tada, kai viduj niūroka. Nes visi tie gražūs prisiminimai iškyla ir ramina. Nes primena, kad viskas visada baigiasi gerai.
Šiuo metu viena iš tokių dainų pas mane grojarašty yra Lino Adomaičio “Vandenynai”. Oh, kokia ji nuostabi! Žinot? Klausot? 🙂
SESĖ SAULĖ | Fotografė
info@sesesaule.lt
+370 624 67721
